Cooperation for forest protection in Southeast Asia: the role of Japan and its domestic interest groups

This article examines Japan’s role in advancing regional forest governance in Southeast Asia and reasons why the country, despite claiming environmental leadership, has not created a strong long-term institutional framework to promote sustainable forest management (SFM). The first half of the article is dedicated to analyzing Asia Forest Partnership and bilateral agreements with Indonesia and Malaysia in the light of implementation of SFM. The second half examines Japan’s domestic interest groups and their attitudes towards SFM and cooperation for forest protection with the Southeast Asian countries. The article argues that the gap between Japan’s commitments and actual activities has not been closed in the most recent cooperation for forest protection in the region. One of the major reasons for that is the strength and resistance against the regulations of the Japanese companies that benefit from the free trade of tropical timber.

Straipsnyje analizuojamas Japonijos vaidmuo vystant regioninio lygio miškų valdymą Pietryčių Azijoje ir priežastys kodėl, nepaisant teiginių apie lyderiavimą aplinkosaugoje, šalis neįkūrė stiprios ilgalaikės institucinės sąrangos darnios miškotvarkos populiarinimui. Pirmoji straipsnio dalis yra skirta darnios miškotvarkos įgyvendinimo įvertinimui Azijos miškų parnerystėje bei dvišaliuose susitarimuose su Malaizija ir Indonezija. Antrojoje dalyje analizuojamos Japonijos vidaus interesų grupės ir jų požiūris į darnią miškotvarką bei bendradarbiavimą dėl miškų apsaugos su Pietryčių Azijos šalimis. Straipsnyje teigiama, kad vertinant pastarųjų metų bendradarbiavimą dėl miškų apsaugos regione, Japonija nesugebėjo sumažinti atotrūkio tarp įsipareigojimų ir nuveiktų darbų. Viena iš pagrindinių to priežasčių yra stiprios ir reguliavimui besipriešinančios Japonijos kompanijos, kurios pelnosi iš nevaržomos prekybos tropine mediena.