Apie konfliktus dėl škaplierių, seseris Žilytes ir kitokią pasauliečių struktūrų Bažnyčioje raišką po 1863–1864 m. sukilimo Vilniaus ir Žemaičių (Telšių) vyskupijose

The article analyses how the social structures of the laity, established and managed by the Church, expressed themselves in the context of the sanctions imposed on the Catholic Church by the secular authorities after the uprising of 1863–1864. The structures studied are lay associations: church fraternities (whose members were both men and women) and the so-called tertiaries, i.e., the members of Third Orders of monastic orders (in the nineteenth century, they were primarily associated with the name of St Francis). These structures contributed to the formation of the religious identity of the community and society, which was significant for the nationalisms of the second half of the nineteenth century (in the above-mentioned dioceses, Polish, Lithuanian, Belarusian, and Russian nationalisms manifested themselves). The religious and social life organised by laity associations also had a mobilising effect on the community.

Straipsnyje analizuojama, kaip po 1863–1864 m. sukilimo Katalikų Bažnyčiai pasaulietinės valdžios taikytų sankcijų kontekste reiškėsi pasauliečių socialinės struktūros, kurias steigė ir kurioms vadovavo Bažnyčia. Tiriamos struktūros – pasauliečių asociacijos – bažnytinės brolijos (jų nariai buvo ir vyrai, ir moterys), taip pat vienuolijų tretieji ordinai – vadinamieji tretininkai (jie XIX a. pirmiausia sieti su Šv. Pranciškaus vardu). Šios struktūros prisidėjo formuojant bendruomenės ir visuomenės religinę tapatybę, kuri buvo reikšminga XIX a. antrosios pusės nacionalizmams (minėtose vyskupijose reiškėsi lenkų, lietuvių, baltarusių, rusų nacionalizmai). Pasauliečių asociacijų organizuotas religinis, socialinis gyvenimas turėjo ir bendruomenę mobilizuojantį poveikį.