JAV lietuvių politinės veiklos vienybės atkūrimas 1947–1948 metais: tautininkų apsisprendimas sugrįžti į Amerikos Lietuvių Tarybą

The article deals with one of the most important and complex issues in the history of the diaspora, when the political activity American Lithuanians in the United States of America was fragmented during the Second World War, the onset of the Cold War, and the period of occupied Lithuania (1941–1948): the effort of liberating Lithuania was carried out separately by the American Lithuanian Council and Lithuanian nationalist organisations in the USA. Late in 1947, these competing organisations managed to reach an agreement: approval was obtained for the return of the Lithuanian nationalists in the USA to the American Lithuanian Council as a fourth ideological strand. The article discusses the change in the positions of the nationalists by making substantial concessions, analyses the readiness of the nationalist organisations to join the American Lithuanian Council, the attitudes of the leaders of this council, and the role of the Supreme Committee for the Liberation of Lithuania (Lith. Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas, VLIK) in this issue. Unfortunately, unlike the Catholics or the members of the Santara [Harmony] organisation, the influential Lithuanian socialists in the USA, who belonged to the American Lithuanian Council, did not support the return of the nationalists to a joint organisation. That was the main obstacle. In addition, the coordination of minor issues raised by the nationalists’ initiative delayed their own admission for another year. To find out under what conditions the Lithuanian nationalists in the USA as the fourth group (along with the Catholics, Socialists and the members of Santara) finally joined the joint organisation, the analysis covers the congress of the American Lithuanian Council held in New York on 21–22 November 1948.

Straipsnyje nagrinėjama viena svarbiausių ir sudėtingiausių problemų išeivijos istorijoje, kai Antrojo pasaulinio karo, Šaltojo karo pradžios ir okupuotos Lietuvos laikotarpiu (1941–1948) buvo suskilusi JAV lietuvių politinė veikla: Lietuvos laisvinimo darbą atskirai vykdė Amerikos lietuvių taryba (toliau – ALT) ir JAV lietuvių tautininkų organizacijos. 1947 m. pabaigoje šioms konkuruojančioms organizacijoms pavyko susitarti – gautas pritarimas JAV lietuvių tautininkų sugrįžimui į ALT kaip ketvirtai ideologinei srovei. Straipsnyje aptariama tautininkų pozicijų kaita, darant esmines nuolaidas, analizuojamas tautininkų organizacijų pasiruošimas įsilieti į ALT sudėtį, ALT vadovų požiūris ir Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (toliau – VLIK) vaidmuo šiuo klausimu. Deja, ALT priklausę įtakingi JAV lietuviai socialistai, kitaip nei katalikai ar santariečiai, nepritarė tautininkų sugrįžimui į bendrą organizaciją. Tai buvo pagrindinis stabdys. Be to, dėl tautininkų iniciatyva iškeltų antraeilių dalykų derinimo jų pačių priėmimas užsitęsė dar metus. Analizuojamas 1948 m. lapkričio 21–22 d. Niujorke įvykęs ALT suvažiavimas, siekiant išsiaiškinti, kokiomis sąlygomis JAV lietuvių tautininkai kaip ketvirta grupė (šalia katalikų, socialistų ir sandariečių) galutinai įsiliejo į bendrą organizaciją.