Informacja

Drogi użytkowniku, aplikacja do prawidłowego działania wymaga obsługi JavaScript. Proszę włącz obsługę JavaScript w Twojej przeglądarce.

Tytuł pozycji:

Pobaudžiavinio kaimo savivaldos iššūkiai, patirtys ir galių demonstravimas. XIX a. 7 dešimtmetis – XX a. pradžia

Tytuł:
Pobaudžiavinio kaimo savivaldos iššūkiai, patirtys ir galių demonstravimas. XIX a. 7 dešimtmetis – XX a. pradžia
Autorzy:
Bairašauskaitė, Tamara
Data publikacji:
2024-12-18
Wydawca:
Lietuvos istorijos institutas
Tematy:
pobaudžiavinis laikotarpis
valstiečių savivalda
valsčiaus viršaitis
valsčiaus raštininkas
pastotės prievolė
konfliktas
kaimo bendruomenės seniūnas
post-serfdom period
peasant self-government
elder of the village community
volost’ elder
volost’ scribe
transport obligation
conflict
Źródło:
Lietuvos istorijos metraštis; 2024, 2; 77-112
0202-3342
2538-6549
Język:
litewski
Prawa:
CC BY: Creative Commons Uznanie autorstwa 4.0
Dostawca treści:
Biblioteka Nauki
Artykuł
  Przejdź do źródła  Link otwiera się w nowym oknie
Straipsnyje aiškinamasi, kaip valstiečių savivalda veikė pobaudžiavinį kaimą. Analizei pasirinkti trys kaimo kismo aspektai, svarbūs dėl įtampų ir konfliktinių situacijų, kylančių kuriant naujus buvusių baudžiauninkų santykius su valdžia ir savivaldos pareigūnais. Remiantis pranešimais apie nesankcionuotus viršaičių ir kaimo seniūnų perrinkimus, valstiečių prašymais valdžiai ir skundais, kuriuose viršaičiai kaltinami įvairiais piktnaudžiavimais, parodoma, kad pobaudžiavinis kaimas demonstravo pasirengimą spręsti apie išsirinktos valsčių valdžios tinkamumą ir įvertinti jos veiklą. Nagrinėjama valsčiaus raštininko sociokultūrinė pozicija, nederanti su jo neaukštu socialiniu statusu, priklausymu nuo taikos tarpininko ir draudimu šias pareigas Vakarų gubernijose užimti katalikams. Atkreipiamas dėmesys į feodalinės pastotės prievolės virtimą smulkiu verslu, tapusiu rimtos valstiečių ir žydų konkurencijos objektu ir savivaldos pareigūnų neteisėtu pajamų šaltiniu.

The article elucidates how peasant self-government affected the post-serfdom village. Three aspects in the change of the village were chosen for analysis, which are important because of the tensions and conflict situations that arose when former serfs were developing new relationships with the authorities and self-government officials. Reports of unauthorised reelection of volost’ elders and village elders, peasants’ petitions to the authorities and complaints accusing elders of various abuses show that the post-serfdom village was ready to judge the adequacy of the elected volost’ authorities and to evaluate its performance. The socio-cultural position of the volost’ scribe, which was inconsistent with his low social status, his dependence on a peace arbitrator, and the prohibition for Catholics to occupy these positions in the Western governorates, is examined. Attention is drawn to the transformation of the feudal transport obligation into a small business, which became the object of serious competition between peasants and Jews and a source of illegitimate income for self-government officials.

Ta witryna wykorzystuje pliki cookies do przechowywania informacji na Twoim komputerze. Pliki cookies stosujemy w celu świadczenia usług na najwyższym poziomie, w tym w sposób dostosowany do indywidualnych potrzeb. Korzystanie z witryny bez zmiany ustawień dotyczących cookies oznacza, że będą one zamieszczane w Twoim komputerze. W każdym momencie możesz dokonać zmiany ustawień dotyczących cookies