Wielojęzyczność – na rozdrożach kultury i filozofii. Refleksje wstępne

Straipsnis turi būti traktuojamas kaip savotiškas įvadas į studijų ciklą, kuris bus skirtas daugiakalbystės fenomenui LDK ir Lenkų Karalystės Karūnos istorinio paribio šalių kultūroje. Studijos bus publikuojamos tolimesnėse knygose iš serijos Bilingvizmas Vidurio ir Rytų Europoje. Autorius apmąsto pasirinktą problematiką iš kalbos filosofijos, sociologijos, literatūrologijos ir kultūrologijos sričių paribio. Svarsto naudas ir sunkumus, kokie atsiranda dėl kelių kalbų koegzistavimo vienoje kultūroje lateraliniu būdu, tai reiškia, tokiu atveju, kai nė viena iš jų negauna privilegijos kitų atžvilgiu. Bendros pastabos persipina su Česlovo Milošo poezijos ir eseistikos išrinktų fragmentų bei Emanuelio Levino teorinių koncepcijų analize.

Artykuł stanowi wprowadzenie do cyklu studiów poświęconych fenomenowi wielojęzyczności w kulturze krajów historycznego pogranicza WKL i Korony Królestwa Polskiego, które będą publikowane w kolejnych tomach serii „Bilingwizm w Europie Środkowo-Wschodniej”. Autor podaje tutaj refleksji wybrane zagadnienia z pogranicza filozofii języka, socjologii, literaturo- i kulturoznawstwa. Zastanawia się nad korzyściami i trudnościami, jakie powstają na skutek współistnienia kilku języków w jednej kulturze w sposób lateralny, tzn. w przypadku, gdy żaden z nich nie otrzymuje uprzywilejowanego stanowiska kosztem innych. Uwagi ogólne przeplatane są analizą wybranych fragmentów poezji i eseistyki Czesława Miłosza, a także między innymi koncepcjami teoretycznymi Emmanuela Lévinasa