The folk image of a human preserved in the dialectal plant names : an overview of the issues

The aim of the article is to present the folk image of a human based on the plant names used by Gorals from the north-west part of the Podhale region. The material was gathered through informal interviews with inhabitants of nine villages conducted between 2016 and 2017. The first part of the text includes a detailed account of the methodological approach employed. Additionally, the research problems arising from the specificity of the collected material are presented. The second part of the article discusses the features of the rural society which are indirectly preserved in the folk names of plants, e.g. anthropocentrism, aristocratism, a binary view of reality, sensory perception of the world, instrumental rationality, attachment to Catholicism, magical beliefs.

Šio straipsnio tikslas - pristatyti liaudišką žmogaus įvaizdį, įamžintą tarminiais augalų pavadinimais. Analizės objektas yra 647 neoficialūs augalų pavadinimai, kuriuos vartojo Rabkos regione gyvenanti goralų etninė grupė. Atitinkamai tyrimas buvo atliktas devyniuose kaimuose pietvakarių Mažosios Lenkijos regi-one, šiauriniame Naujojo Targo rajone, kuris yra Podhalės regiono šiaurės va-karuose. Medžiaga buvo renkama 2016-2017 metais per neoficialius pokalbius su kaimo gyventojais.Pirmoji straipsnio dalis skirta metodologiniams svarstymams. Autorės dėmesys sutelktas į tyrimo iššūkius, kylančius dėl išskirtinio surinktos medžiagos pobūdžio. Analizė leidžia daryti išvadą, kad remiantis kaimuose surinktais fitonimais galima atkurti liaudišką žmogaus, o ne kaimo bendruomenės įvaizdį. Ši prielaida visų pirma sietina su tuo, kad surinkta leksika apima ir tiriamai grupei būdingą žodyną, ir įvai-rioms lenkų kalbos tarmėms bendrus žodžius, t. y. fitonimus iš įvairių šaltinių. Šiuo-laikinės bendruomenės nariai iš naujo atranda šių vienetų reikšmes remdamiesi vietos papročiais, tikėjimais, bendromis žiniomis ir tam tikrais gamtos dėsniais.Pabrėžiama, kad augalų pavadinimai savaime neįamžina žmogaus įvaizdžio. Žinių apie pasaulio ir vertybių skirstymą į kategorijas šaltinis yra pats įvardijimo mechanizmas. Norint atskleisti įvardijimo procesus valdančius principus, būtina ieškoti dėsningumų. Todėl surinkti pavadinimai yra sugrupuoti į dešimtis patirties ir kultūrinių kategorijų. Antroje straipsnio dalyje pateikiami liaudiškų augalų pavadinimų analizės re-zultatai, įžvalgos apie paprasto žmogaus savybes. Reikšmingiausios iš jų: antropo-centrizmas, aristokratizmas, binarinis tikrovės suvokimas, juslinis pasaulio suvo-kimas, praktinis racionalumas, konkretumas, pragmatiškumas, prisirišimas prie katalikybės ir magiški įsitikinimai. Ištirtas augalų žodynas taip pat rodo, kad liau-dies kultūros atstovai yra tiesūs, paprasti, turi niūrų humoro jausmą ir linkę į stereotipus. Fitonimais netiesiogiai įamžinta liaudiška etiologija, laiko distancijos suvokimo stoka, socialinis morfizmas ar tikėjimas stebuklais. Be to, surinkta au-galų leksika, nors ir fragmentiškai, suponuoja tokius svarbius liaudies pasaulėžiū-ros komponentus kaip etnocentrizmas, pirminė šeimos ar darbo svarba ir stiprus ryšys su gamta.