Control and monitoring of compliance with the Framework Convention for the Protection of National Minorities of the Council of Europe : the example of the Republic of Macedonia

February 1st, 2018 marked the 20th anniversary of the Framework Convention for the Protection of National Minorities entering into force. It seems that after two decades it would be possible to assess the effectiveness of its provisions. The Council of Europe has created and developed control mechanisms as well monitored the protection of national minorities rights in its member states. It entailed the development of certain procedures and creation of specialized units. A necessity to create a platform for cooperation between the governments and NGOs active in different countries was also significant. The Balkan states constitute a very special field of the Council’s activity in this area. Due to political and historical circumstances, they were put under the Council’s supervision and required its assistance, while not yet being its members. Among them, Macedonia is a particular case, as it witnessed violent clashes of ethnic and national background that were connected to the rights of Albanian minority. The main aim of this paper is to demonstrate that the Council of Europe with its distinctive competencies and “soft power”, plays a significant advisory role when it comes to building standards and control procedures for the protection of national minorities in its member states. I will focus my analysis on the Council’s influence on the situation of minorities (mainly Albanian) in the Former Yugoslav Republic of Macedonia.

W artykule przedstawiono działania Rady Europy mające na celu ustanowienie prawnej ochrony mniejszości narodowych. Dyskusje na ten temat toczyły się na forum Rady od momentu jej powstania w 1949, jednak dopiero w połowie lat 90. XX wieku - po tzw. szczycie wiedeńskim, udało się uchwalić Konwencję ramową o ochronie mniejszości narodowych, do której przystąpiło do dzisiaj 39 państw. Tekst omawia więc wypracowany przez ostatnie 20 lat modelowy system wdrażania postanowień konwencji, a także ustanowiony i ulepszany cały czas system kontroli jej przestrzegania. W sposób szczególny uwypukla rolę organów eksperckich, takich jak Komitet Doradczy i podkreśla wkład organizacji pozarządowych w tym procesie. Krótkiej analizie poddany został szczególny przypadek Byłej Jugosłowiańskiej Republiki Macedonii, a to nie tylko ze względu na skład etniczny i narodowy obywateli tego państwa, ale przede wszystkim ze względu na fakt, iż już w okresie obowiązywania konwencji Macedonia stała się areną ogromnych napięć społecznych, które doprowadziły nawet do starć zbrojnych. Rola Rady Europy i narzędzie w postaci Konwencji ramowej o ochronie mniejszości narodowych w procesie stabilizacji sytuacji w BJRM jest więc nie do przecenienia.

Straipsnyje pristatoma Europos Tarybos veikla, kurios tikslas - nustatyti teisinę tautinių mažumų apsaugą. Diskusijos šia tema buvo surengtos Tarybos forume nuo pat jo įkūrimo 1949 metais, tačiau tik devyniasdešimtųjų viduryje, po vadinamo Vienos aukščiausiojo lygio susitikimo, buvo patvirtinta Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija, prie kurios prisijungė 39 šalys. Šiame straipsnyje aptariama per pastaruosius 20 metų sukurta Konvencijos nuostatų įgyvendinimo sistema, taip pat nuolat tobulinama šios konvencijos laikymosi kontrolės sistema. Straipsnyje ypač pabrėžiama ekspertų institucijų, tokių kaip Patariamojo komiteto, vaidmuo ir pabrėžiama nevyriausybinių organizacijų reikšmė šiam procesui. Šiam tikslui atlikta buvusios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos ypatingo atvejo trumpa analizė. Analizė buvo atlikta ne tik dėl etninės ir nacionalinės piliečių sudėties šioje šalyje, bet daugiausia dėl to, kad jau Konvencijos taikymo metu, Makedonija tapo nepaprastų socialinių įtampų, lėmusių net ginkluotus susirėmimus, arena. Todėl Europos Tarybos ir jos įrankio - Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos, vaidmuo stabilizuojant padėtį buvusioje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje yra labai vertingas.